Vairavimo kursai Vilniuje

A, A2, A1, B, BE kategorija. Papildomos vairavimo pamokos

Monthly Archives:spalio 2016

<
ByVairavimo kursai

Užduokite klausimą

Norite gauti greitą atsakymą?
Užduokite klausimą

Greita užklausa

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

Vairavimo mokymo užsakymo paslaugos

Dėkojame, kad lankotės mūsų puslapyje. Konsultuojame norinčius mokytis A, A2, B, BE, C, CE, D, DE kategorijas, 96 ir 95 kodus. Padedame susitvarkyti pirmos pagalbos ir vairuotojo sveikatos pažymas, nuomojame vairavimo egzaminui A kategorijos motociklą ir BE kategorijos junginį.

Norite kokybiško, greito ir priimtina kaina vairavimo mokymo?

Registruokitės

Skambinkite tel. Nr.: +37065877771

Užduokite klausimą

Greita užklausa

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

Mokymo organizavimas

UAB „Autoklasė“ administracija:

Direktorius:
Olga Jankauskienė

Vairavimo mokyklos vadovas:
Artūras Pakėnas

Vairavimo mokyklos darbo tvarkos taisyklės

 

ByVairavimo kursai

Siūloma įteisinti lankstesnį vairuotojų rengimo modelį

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė vairuotojų pirminio ir papildomo mokymo klausimams spręsti siūlo diferencijuoti B kategorijos vairuotojų rengimo procesą, t. y. nustatyti tris amžiaus grupes, kurioms būtų taikomi skirtingi vairuotojų rengimo modeliai. Tokiam siūlymui pritarta pirmajame šiemet Susisiekimo ministerijoje vykusiame šios darbo grupės posėdyje.

„Šiuo siūlymu siekiama paskatinti jaunesnius būsimus vairuotojus įgyti daugiau vairavimo praktikos prieš egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Toks vairuotojų rengimo būdas būtų daug lankstesnis“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Pirmajame vairuotojų rengimo modelyje numatytas būsimo vairuotojo amžius nuo 16 iki 18 metų. Šiuo laikotarpiu asmuo turėtų baigti B kategorijai skirtą 40 val. trukmės teorinį ir 30 val. praktinį mokymus. Juos baigęs ir vairavimo mokykloje, kurioje mokėsi, išlaikęs teorijos bei praktikos egzaminus būsimas vairuotojas galėtų ilgiau nei 1,5 metų toliau mokytis ir tobulinti vairavimo įgūdžius su šeimos nariu arba vairavimo instruktoriumi. Teorijos ir praktikos egzaminus įmonėje „Regitra“ toks vairuotojas galėtų laikyti tik nuo 18 metų.

Būsimo vairuotojo amžius didesnis nei 18 metų – tai numatyta antrajame vairuotojų rengimo modelyje. Norinčiam įgyti vairuotojo pažymėjimą tokiam asmeniui siūloma baigti trumpesnį (12 val.) saugaus eismo kursą. Kelių eismo taisykles jis galėtų išmokti savarankiškai arba mokymo įstaigoje ir baigti 30 val. trukmės praktinio vairavimo mokymo kursą. Toks būsimas vairuotojas galėtų pasirinkti, ar vairavimo praktikos įgytų vairavimo mokykloje, ar su individualia veikla užsiimančiu vairavimo instruktoriumi.

Trečiuoju modeliu siūloma būsimam vairuotojui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, leisti laikyti B kategorijos egzaminus (tiek teorijos, tiek praktikos) įmonėje „Regitra“ be privalomo reikalavimo mokytis vairavimo mokykloje arba su savarankišku vairavimo instruktoriumi.

Šie darbo grupės siūlymai būtų įgyvendinti, jeigu Seimas pritartų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kurie leistų B kategorijos praktinio vairavimo mokytis nuo 16 m. (dabar leidžiama nuo 17 metų).

Darbo grupė, prieš priimdama sprendimus dėl vairuotojų sistemos pakeitimų, įvertino Tarptautinės Komisijos vairavimo egzaminavimui atliktą studiją dėl B kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo teisių suteikimo Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse. Studijoje nurodomas B kategorijos vairuotojų minimalus mokinio amžius nuo 16 iki 18 metų įteisintas daugumoje ES šalių (78 proc.). Likusią dalį (22 proc.) sudaro ES valstybės narės, kuriose šis amžius yra nuo 18 metų.

Susisiekimo ministerija

ByVairavimo kursai

LAIKAS KEISTI VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMĄ

Per pastaruosius dvidešimt metų mūsų šalis neatpažįstamai pasikeitė. Netrukus pokyčiai palies ir visiems vairuotojams svarbią vairuotojo pažymėjimų sritį: artėja terminas, kai baigs galioti mūsų šalyje daugiau kaip du dešimtmečius naudojami senieji (popieriniai laminuoti) vairuotojo pažymėjimai. Šie teisę vairuoti patvirtinantys dokumentai Lietuvoje buvo pradėti išduoti dar 1992 metais.

 Vieningo Europos Sąjungos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus valstybės įmonėje „Regitra“ šalies gyventojai gali įsigyti jau nuo 2007 m., tačiau daugelis vairuotojų vis dar naudojasi seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimais, daugiausia vyresni šalies gyventojai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi, kad seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai baigs galioti 2017 m. vasario 3 d.
 Rekomenduojama kreiptis iš anksto
 „Regitra“ dėl seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų keitimo rekomenduoja kreiptis, nelaukiant, kol baigsis jų galiojimas. Svarbu kreiptis iš anksto, nes užsisakius naują, senasis galiojantis vairuotojo pažymėjimas asmeniui grąžinamas ir asmuo gali juo naudotis, kol naujasis gaminamas.
Tačiau kai užsisakant naują pateikiamas jau negaliojantis vairuotojo pažymėjimas, vadovaujantis teisės aktais, negaliojantis vairuotojo pažymėjimas asmeniui jau nebegrąžinamas.
Be to, ilgai delsiantys vairuotojai greičiausiai sulauks ilgų eilių tiek medicinos įstaigose, tiek „Regitroje“, kur turės gaišti laiką kartu su kitais, nuolat vėluojančiais ir laukiančiais paskutinės minutės.
 Ką reikia pateikti  
Naują vairuotojo pažymėjimą galima užsisakyti bet kuriame vairuotojo pažymėjimus išduodančiame „Regitros“ klientų aptarnavimo padalinyje. Jie veikia ne tik sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose, bet ir Mažeikiuose, Biržuose, Jonavoje, Jurbarke, Kėdainiuose, Rokiškyje.
„Regitroje“ reikia pateikti galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turimą vairuotojo pažymėjimą (jei jis neprarastas), taip pat policijos išduotą vairuotojo kortelę (jei ji neprarasta). Skaitmeninis asmens atvaizdas paruošiamas čia pat, „Regitroje“, todėl iš anksto rūpintis savo fotonuotrauka nebūtina.
Vairuotojo pažymėjimai keičiami nuolat (bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais) Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą asmenims. Nuolat užsienyje gyvenantys asmenys dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo turėtų kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją.
Naujas vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas per dešimt darbo dienų (14,19 Eur), tris darbo dienas (22,88 Eur) arba vieną darbo dieną (37,36 Eur). Už papildomą mokestį (6,08 Eur) pažymėjimas gali būti pristatytas asmens pageidaujamu adresu (pristatoma tik Lietuvos teritorijoje).
    2016-01-14 | www.regitra.lt
ByVairavimo kursai

BE kategorijos vairavimo kursai Vilnius

BE kategorijos vairavimo kursai Vilnius

BE kategorija GRUPĖJE
450 Eur
BE kategorija GRUPĖJE
 
BE kategorija EKSTERNU
370 Eur
BE kategorija EKSTERNU
 
96 kodas 1 pamoka
40 EUR
96 kodas (B kategorijos junginiai iki 4250 Kg).
 

Fieldset

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

B kategorijos kursai Vilnius

B kategorijos kursai Vilnius

B kategorija GRUPĖJE
550 EUR
B kategorija GRUPĖJE
Vairavimo valandų: 30 a.v
KET testai nemokamai
Akcija: 490 Eur
B Kategorija EKSTERNU
510 EUR
B Kategorija EKSTERNU
Vairavimo valandų: 30 a.v
KET testai nemokamai
Akcija: 490 Eur
B kategorija AUTOMATINĖ
580 Eur
B kategorija AUTOMATINĖ
Vairavimo valandų: 30 a.v
KET testai nemokamai
Akcija: 510 Eur

B kategorijos vairavimo kursų registracija

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

A1 kategorijos kursai Vilnius

A1 kategorijos kursai Vilnius

A, A2 kategorija
450 Eur
A kategorijos kursai mokantis grupėje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.
A, A2 kategorija EKSTERNU
350 Eur
A kategorijos kursai Eksternu. Mokotės teoriją savarankiškai, išlaikote egzaminą Regitroje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.
A1 kategorija
400 Eur
A1 kategorijos kursai mokantis grupėje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.

Fieldset

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

A2 kategorijos kursai Vilniuje

A2 kategorijos kursai Vilniuje

A, A2 kategorija
450 Eur
A kategorijos kursai mokantis grupėje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.
A, A2 kategorija EKSTERNU
350 Eur
A kategorijos kursai Eksternu. Mokotės teoriją savarankiškai, išlaikote egzaminą Regitroje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.
A1 kategorija
400 Eur
A1 kategorijos kursai mokantis grupėje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.

Fieldset

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

A kategorijos kursai Vilnius

A kategorijos kursai Vilnius

A, A2 kategorija
450 Eur
A kategorijos kursai mokantis grupėje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.
A, A2 kategorija EKSTERNU
350 Eur
A kategorijos kursai Eksternu. Mokotės teoriją savarankiškai, išlaikote egzaminą Regitroje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.
A1 kategorija
400 Eur
A1 kategorijos kursai mokantis grupėje.
Vairavimo pamokos 10 a.v.

Fieldset

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

Vertinimo kriterijai VĮ Regitra

Vertinimo kriterijai VĮ Regitra

1. Įgūdžių ir elgsenos vairuojant kelių transporto priemonę (toliau – transporto priemonė) vertinimo kriterijai ir metodai taikomi valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – VĮ „Regitra“) egzaminuojant asmenis, siekiančius gauti vairuotojo pažymėjimą arba jį susigrąžinti, jei specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta metams ir ilgesniam laikui (toliau – egzaminuojamasis).

2. Egzaminuojamojo įgūdžiai ir elgsena vairuojant transporto priemonę vertinami pagal tai, ar jis sugeba:

2.1. Patikrinimas prieš važiavimą: surasti, valdyti ar sureguliuoti egzaminuojamųjų įgūdžius ir elgseną vertinti įgalioto VĮ „Regitra“ darbuotojo (toliau – egzaminuotojas) nurodytus transporto priemonės valdymo įtaisus ar įrangą arba patikrinti jų būklę bei pasirengti važiuoti saugiai.

2.2. Papildomi valdymo įtaisai: sureguliuoti ir naudotis visais papildomais transporto priemonės valdymo įtaisais, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti.

2.3. Sankabos valdymas: valdyti sankabą važiavimo sąlygas atitinkančiu būdu, kuris užtikrintų sklandų pavarų perjungimą ir galios perdavimą varantiesiems ratams, be reikalo neužgesina variklio.

2.4. Akceleratoriaus valdymas: sklandžiai valdyti akceleratoriaus paminą tiek transporto priemonei greitėjant, tiek lėtėjant.

2.5. Pavaros pasirinkimas: tinkamai naudotis visomis pavaromis pagal transporto priemonės greitį ir jos techninius duomenis bei eismo sąlygas.

2.6. Vairo valdymas: saugiai ir nenukrypdamas laikytis pasirinktos trajektorijos visomis eismo sąlygomis, sukti vairą tinkamu būdu.

2.7. Stabdymas: naudoti stabdžius eismo situaciją atitinkančiu būdu, stabdyti transporto priemonę sklandžiai ir palaipsniui, saugiai sustoti atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą; vairuodamas motociklą naudoti priekinius ir užpakalinius stabdžius lėtindamas greitį ir sustodamas (važiuojant labai lėtai gali būti naudojamas tik užpakalinis stabdys stabilumui padidinti). Stovėjimo stabdys gali būti naudojamas, kai transporto priemonė nejuda.

Šis veiksmas neturi būti vertinamas tais atvejais, kai egzaminuojamasis stabdo staigiai, bet visiškai kontroliuoja situaciją, ir saugiu būdu, kad išvengtų pavojaus, kuris nuo jo nepriklauso.

2.8. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje: transporto priemone važiuojamojoje dalyje užimti tokią padėtį, kuri atitiktų eismo situaciją. Šis vertinimas netaikomas 2.10 ir 2.11 punktuose nurodytais atvejais.

2.9. Padėties pasirinkimas manevruojant: pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį atlikdamas specialiuosius važiavimo atbuline eiga manevrus, aprašytus priede. Kai egzaminuojamasis atlieka specialiuosius važiavimo manevrus, vertinami ir kiti egzaminuojamojo įgūdžiai ir elgsena.

2.10. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę: įvairiose posūkių į dešinę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuodamas, sukdamas ir išvažiuodamas iš posūkio.

2.11. Padėties pasirinkimas sukant į kairę: įvairiose posūkių į kairę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuodamas, sukdamas ir išvažiuodamas iš posūkio.

2.12. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis: žvalgytis, stebėti ir kontroliuoti eismo aplinką visomis kryptimis, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti.

2.13. Veidrodžių naudojimas: naudotis užpakalinio vaizdo veidrodžiais kaip neatsiejama transporto priemonės valdymo sistemos dalimi vertindamas bet kokį esamą ar galimą pavojų.

2.14. Įspėjamųjų signalų naudojimas: laiku parodyti atitinkamos krypties posūkio signalą, kad aiškiai įspėtų kitus eismo dalyvius ir jų neklaidintų, taip pat laiku jį baigti rodyti.

2.15. Eismo pavojų įvertinimas: laiku ir su deramu atsargumu reaguoti į egzamino metu iškilusį eismo pavojų ir imtis išvengiamųjų veiksmų. Vertinant šį veiksmą, turi būti atsižvelgta į transporto priemonės greitį, bet kokį egzaminuojamojo išvengiamąjį veiksmą ir situacijos pavojingumą.

2.16. Sprendimų priėmimas: tinkamai vadovautis važiavimo pirmumo taisyklėmis; įvertinti eismo situaciją; pasinaudoti saugiu tarpu transporto sraute važiuodamas per sankryžą, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, pradėdamas važiuoti arba įvažiuodamas į kelią taip, kad nepriverstų kitų eismo dalyvių imtis išvengiamųjų veiksmų; priimti teisingą sprendimą, tinkamai įvertinęs greitį ir atstumą iki bet kokio eismo objekto (transporto priemonės ar pėsčiųjų).

2.17. Saugaus atstumo pasirinkimas: vairuoti transporto priemonę taip, kad atstumas iki prieš ir šalia važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių būtų saugus, ir sustabdyti ją tinkamoje padėtyje transporto sraute. Atstumas iki priešais važiuojančios transporto priemonės vertinamas pagal laiką, per kurį transporto priemonė nuvažiuoja šį atstumą.

2.18. Greičio pasirinkimas: greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio, pasiekti reikiamą greitį atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą.

2.19. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas: vykdyti bet kokį eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo ar kelių ženklinimo reikalavimą; sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja eismo reguliavimo signalai, kelio ženklai ar kelių ženklinimas.

2.20. Nuoseklumas:

2.20.1. tinkama seka atlikti veiksmus, kurie sudaro transporto priemonės valdymo sistemą (trajektorija – veidrodžiai – signalai – greitis – pavaros – veidrodžiai – išvengiamieji veiksmai – greitėjimas), artėdamas prie bet kokio esamo ar galimo pavojaus;

2.20.2. (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) nuosekliai atlikdamas visus reikiamus veiksmus saugiai atkabinti priekabą, pastatyti vilkiką greta priekabos ir po to važiuoti, kad vėl ją prikabintų, bei parengti transporto priemonių junginį važiuoti.

2.21. Pusiausvyra ir motociklo valdymas: išlaikyti motociklo pusiausvyrą ir valdyti jį važiuodamas įvairiu greičiu ir įvairiomis eismo sąlygomis.

2.22. Sėdėsena: važiuoti motociklu sėdėdamas tokioje padėtyje, kuri būtų saugi ir patogi važiuoti.

ByVairavimo kursai

Vertinimo metodai VĮ Regitra

Vertinimo metodai VĮ Regitra

3. Egzaminuojamojo įgūdžius ir elgseną parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK).

4. KK – veiksmas, kuris:
4.1. parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį ar elgseną;
4.2. gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją).
5. KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir elgsena, bet tiesiogiai nesusijusios su veiksmais, aprašytais 2 punkte, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis (toliau – BKK). Vertinamos keturios BKK:
5.1. egzaminuotojo įsikišimas;
5.2. eismo įvykis (susidūrimas, užvažiavimas ant kliūties ir pan.);
5.3. pavojinga situacija;
5.4. privalomų nurodymų nevykdymas.
6. NK – veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės, t. y. nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Vertinama egzaminuojamojo padarytų NK visuma.
7. SPK – tai šešios NK atliekant tą patį vertinamą veiksmą. SPK gali būti pažymėta vertinant:
7.1. sankabos valdymą (užgesintas variklis ir važiavimas išjungta sankaba);
7.2. pavaros pasirinkimą;
7.3. vairo valdymą;
7.4. padėties pasirinkimą manevruojant;
7.5. padėties pasirinkimą važiuojamojoje dalyje;
7.6. situacijos stebėjimą (žvalgymasis per petį);
7.7. įspėjamųjų signalų naudojimą;
7.8. pusiausvyrą bei motociklo valdymą (vairuojant motociklą).
8. Egzaminas laikomas pradėtu po to, kai egzaminuotojas supažindina egzaminuojamąjį su egzamino sąlygomis ir tvarka bei atsako į egzaminuojamojo klausimus. Kiekvienas klaidingas ar netinkamas egzaminuojamojo veiksmas vertinamas kaip viena klaida. Egzaminuojamojo padarytos klaidos ir jų skaičius lemia egzamino rezultatą. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas. Egzaminuojamojo padarytas klaidas, jo įgūdžių ir elgsenos įvertinimą bei egzamino rezultatą egzaminuotojas rašo vairavimo egzamino protokole, kurio formą ir pildymo tvarką tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius.
9. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro:
9.1. devynias ir daugiau NK;
9.2. šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK.
10. Egzaminas nutraukiamas ir vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis:
10.1. patikrinimo prieš važiavimą metu padaro keturias ir daugiau NK. Šiuo atveju egzaminuojamojo įgūdžiai ir elgsena vairuojant transporto priemonę netikrinami. Jei surinktas mažesnis NK skaičius, egzaminas tęsiamas, o padarytos klaidos įskaičiuojamos į bendrą egzamino rezultatą;
10.2. atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus uždaroje aikštelėje, padaro devynias ir daugiau NK arba šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK. Šiuo atveju egzaminuojamojo įgūdžiai ir elgsena vairuojant transporto priemonę kelyje netikrinami. Patikrinimo prieš važiavimą metu padarytos klaidos įskaičiuojamos į bendrą egzamino rezultatą;
10.3. padaro vieną KK (taip pat ir BKK). Egzaminuojamasis, jei to pageidauja, grąžinamas atgal į VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą kaip įmanoma trumpiausiu maršrutu. Šiuo atveju transporto priemonę vairuoja egzaminuotojas;
10.4. atsisako atlikti bet kurią egzamino dalį, taip pat ir pradėti ar užbaigti specialųjį važiavimo manevrą;
10.5. (ar kitas asmuo už jį) bando daryti įtaką egzaminuotojo sprendimui;
10.6. veikiamas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
10.7. gauna trečiųjų asmenų nurodymus egzamino metu.
11. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas, jei nėra pagrindo vertinti jį kaip neišlaikytą.
12. Egzaminas nevertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl nuo egzaminuojamojo nepriklausančių priežasčių:
12.1. ligos;
12.2. eismo įvykio ne dėl egzaminuojamojo kaltės;
12.3. pasikeitusių oro sąlygų (stipri liūtis, pūga ar pan.);
12.4. transporto priemonės gedimo.

ByVairavimo kursai

Privalumai

Mokytis vairavimo mokykloje „Autoklasė“ tinkamas pasirinkimas: jokių paslėptų mokėjimų, galite mokytis su šeimos instruktoriumi papildomai, vairavimo mokymo aikštelė nemokamai, praktinių vairavimų grafikai sudaromi atsižvelgiant į mokinio poreikius, KET testų sprendimų programa vairavimo mokykloje nemokamai… (daugiau…)

Privalumai
ByVairavimo kursai

Saugaus vairavimo pagrindai

Vienas iš pagrindinių vairuotojų užduočių- saugiai vairuoti automobilį. Todėl aptarsime keletą klausimų:

  1. Susipažinsime su valdymo įrengimų naudojimusi,
  2. Sužinosime kaip vairuoti automobilį ribotame plote ir transporto priemonių sraute,
  3. Kaip pasirinkti važiavimo greitį,
  4. Kaip pasirinkti saugią distanciją,
  5. Kas yra sustojimo kelias, stabdymo kelias, kokie faktoriai turi tam įtakos,
  6. Aptarsime lenkimo manevrą,
  7. Kaip saugiai važiuoti per sankryžas ir pėsčiųjų perėjas.

Vairuotojo darbo vieta, naudojimasis valdymo įrenginiais

Kelionės sėkmę ir eismo saugumą daugiausia lemia transporto priemones paruošimas bei vairuotojo fizinė ir psichinė būsena.

Prieš išvykstant reikia kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar automobilis atitinka reikalavimus, kurie yra išdėstyti kelių eismo taisyklėse, t.y. ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Primename, kad KET reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Vairuojant vairuotojui tenka atlikti daug įvairių judesių, kurie turi būti greiti ir tikslūs. Tam reikalinga gera vairuotojo fizinė ir psichinė būsena, kuri keliones metu tiesiogiai susijusi su jo darbo vieta – kabina ir visais joje esančiais įrenginiais. Vairuotojo darbo vieta charakterizuojama:

  • kabinos matmenimis,
  • apžvelgiamumu,
  • patogumu pasiekti valdymo įrenginius,
  • sėdynes padėtimi valdymo įrenginių atžvilgiu,
  • kontrolės – matavimo prietaisų informatyvumu,
  • aplinkos (mikroklimatas, apšviestumas, triukšmas, vibracija) ypatumais kabinoje.

Jeigu darbo vieta neatitinka šių reikalavimų, vairuotojas transporto priemonei vairuoti naudoja daugiau energijos, greičiau nuvargsta, mažėja jo darbingumas, daro daugiau vairavimo klaidų. Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis.

Rankos turėtų būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojų sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą.

S a u g o s d i r ž a i – tai paprasta ir efektyvi saugumo priemonė, dažnai išsauganti gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant priekiu į kliūtį.

Remiantis statistiniais duomenimis nustatyta, kad važiuojant 60 km/h greičiu su užsegtais saugos diržais autoavarijos metu sužeistų būta 2,3 karto, o žuvusių – 3,6 karto mažiau. Esant greičiui virš 90 km/h, saugos diržų reikšmė šiek tiek mažesne, tačiau tikimybė išlikti gyvam yra 2 kartus didesnė negu jais neprisisegus. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas prisisegtų saugos diržus ir nevežtų keleivių neprisisegusių saugos diržų. Diržai yra privalomi tiek ant priekyje, tiek gale sėdintiems keleiviams.

U ž p a k a l i n i o v a i z d o v e i d r o d ž i a i (vidiniai ir išoriniai) – sudaro galimybę gauti informaciją apie tai, kas iš paskos vyksta kelyje. Veidrodėlius reguliuojame sėdėdami taisyklingai už vairo. Veidrodžių reguliavimo teisingumas važiuojant patikrinamas stebint lenkiantį iš kairės automobilį: kai tik jo vaizdas vidiniame veidrodyje pradeda išnykti, jis turi pradėti pasirodyti išoriniame kairiajame veidrodyje.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad yra “akloji zona”, kuri yra neapžvelgiama veidrodėliais. Todėl prieš atlikdami kokį nors manevrą būtinai pasukite galvą atgal ir apsižvalgykite.

Transporto priemonei valdyti joje yra įrengtos atitinkamos svirtys ir pedalai. Jie skirstomi į dvi grupes:

  • kojiniai – degalų tiekimo pedalas (akseleratorius), stabdžių ir sankabos pedalai;
  • rankiniai – vairo ratas, stovėjimo stabdžio ir pavarų perjungimo svirtys.

Teisinga vairuotojo sėdėsena sąlygoja ir teisingą kojų padų padėtį ant valdymo pedalų . Pėdą sąlyginai galima suskirstyti į tris dalis: I dalis – priekinė – lanksti ir jautri, bet nestipri. Ja spaudžiame akceleratoriaus pedalą. Šiuo atveju, kad koja mažiau vargtų, pakulnis turi remtis į grindis; II dalis – vidurinė – stipri ir lanksti. Ja spaudžiame sankabos ir stabdžio pedalus, kuriems nuspausti reikalinga didesnė jėga; III dalis – kulnas – labiausiai stipri, bet nejautri. Spausti ja pedalą yra nepatogu, todėl dažniausiai naudojama tik kojai atremti.

V a i r a s skirtas transporto priemones važiavimo krypčiai išlaikyti arba ją keisti. Labai svarbu taisyklingai vairą laikyti ir jį sukti. Vairą reikia “jausti” ir sukti tik tada kai reikia, laikyti abiem rankom.

Šioje padėtyje vairo ratas yra laikomas ilgiausiai, nes iš šios padėties galima greičiausiai ir naudojant mažiausiai jėgos pasukti taisyklingai vairą. Norint atlikti posūkį reikia ranką perkelti šiek tiek aukštyn ir po to tempti vairą žemyn. Kitą ranką tuo pačiu metu atleidžiame ir ją naudojame kaip pagalbinė jei reikia vairą dar pasukti.

Važiuojant geru keliu ir esant neintensyviam eismui, galima rankas perkelti į kitą padėtį. Ši padėtis tik laikina ir pailsėjus būtina rankas gražinti į aukščiau aprašytą padėtį.

Dažnai tenka vairuoti ir viena ranka, dažniausiai kairiąja, kai tenka perjungti pavaras, įjungti prietaisą ir t.t. Šiuo atveju kairioji ranka perkeliama aukštyn, o pavarų perjungimo svirtis laikoma už pačio viršaus.

Transporto priemonių vairavimas ribotame plote ir transporto sraute

Samprata apie transporto priemonės dinaminį gabaritą (koridorių)

Transporto priemonė, važiuodama nors ir labai tiesiu keliu, nukrypsta nuo numatytos važiavimo krypties dėl:

  • dėl ratų smūgių į kelio nelygumus,
  • padangų elastiškumo,
  • laisvumų vairo mechanizme,
  • skersinio kelio nuolydžio,
  • šoninio vėjo.

Dėl šios priežasties vairuotojas pastoviai turi koreguoti transporto priemones judėjimo trajektoriją. Dėl to reikalingos važiuoti transporto priemonei juostos plotis – dinaminis gabaritas Bk viršija jos gabaritinį plotį Ba ..

Važiuojant kinta ne tik transporto priemonės dinaminis plotis, bet ir jos aukščio gabaritas, kurio svyravimo amplitudė daugiausiai priklauso nuo:

  • padangų elastiškumo,
  • pakabos veikimo (amortizatorių, lingių, spyruoklių ir pn.),
  • transporto priemones masės.

Dinaminio koridoriaus plotis žymiai padidėja važiuojant posūkyje. Dinaminis koridorius labai praplatėja mažo spindulio posūkiuose važiuojant ilgiems automobiliams (autobusams, krovininiams automobiliams ir kt.).

Važiavimo greičio pasirinkimas, distancija, priešpriešinis prasilenkimas

S a u g a u s g r e i č i o pasirinkimas yra viena pagrindinių sąlygų, nuo kurių priklauso važiavimo saugumas. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Automobilis tampa sunkiau valdomas. Automobilio kinetine energija, proporcinga masei ir greičio kvadratui, avarijos atveju sunaudojama transporto priemonių, statinių sugadinimui, žmonių traumavimui. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės. Atsitrenkus smūgio stiprumas ekvivalentiškas kritimui iš atitinkamo aukščio.Paprastai po smūgio yra sužalojami keleiviai ir vairuotojas.

Per mažas greitis yra taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę. Paprastai pasirenkant saugų greitį, reikia įvertinti įvairius veiksnius

Saugi distancija priklauso nuo:

  • transporto srauto greičio,
  • gabaritų,
  • stabdžių sistemos charakteristikos ,
  • kelio tipo,
  • dangos būklės,
  • vairuotojo reakcijos greičio,
  • asmeninių savybių,
  • temperamento ir t.t.

Norint teisingai pasirinkti distanciją būtina žinoti transporto priemonės sustojimo kelią.

Sustojimo kelias – tai atstumas, kurį nuvažiuoja transporto priemonė nuo to momento, kai vairuotojas pastebi pavojų iki visiško sustojimo.

Sustojimo kelias susideda iš:

  • stabdymo kelio (tai kelias, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą ir stabdžiai pradeda stabdyti iki visiško sustojimo),
  • kelio, kurį nuvažiuoja transporto priemonė per vairuotojo reakcijos laiką, t.y. nuo to momento kai vairuotojas pastebi kliūtį iki to momento kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą. Vairuotojo reakcijos laikas priklausomai nuo jo būklės ir psichinių savybių gali keistis nuo 0,2 iki 1,5 s ir daugiau.
Automobilio greitis (km/h)
Reakcijos laikas (sek)
0,5
0,8
1,0
1,5
2,0
Nuvažiuotas kelias (m)
50
6,9
11,1
13,9
20,8
27,8
60
8,3
13,3
16,7
25,0
33,3
70
9,7
15,6
19,4
29,2
38,9
80
11,1
17,8
22,2
33,3
44,2
90
12,5
20,0
25,0
37,5
50,0
100
13,9
22,2
27,8
41,7
55,5

Ypač reakcijos laikas pailgėja pervargus, o taip pat kai kurių vaistų poveikyje. Atkreipkite dėmesį į vaistų poveikį

  • stabdžių sistemos suveikimo laiko. Jis priklausomai nuo jos konstrukcijos bei techninės būkles gali keistis nuo 0,2 iki 0,4 s esant hidrauliniams stabdžiams, ir nuo 0,6 iki 0,8 s esant pneumatiniams stabdžiams.

Važiuojant 100km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Paprastai greičio padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T.y., jei važiavimo greitis 60 km/h- 30 m, jei 100 km/h- 50 m ir pn. Nedera priartėti labai arti, nes vairuotojas nemato kas dedasi priekyje. Laikantis pernelyg didelės distancijos, gali atsirasti vairuotojų, kurie stengsis užimti tuščią tarpą.

Priešpriešiais važiuojančių t r a n s p o r t o p r i e m o n i ų p r a s i I e n k i m a s tampa pavojingas staigiuose kelio susiaurėjimuose, ant tiltų, tuneliuose, mažo spindulio posūkiuose, ruožuose su mažu sukibimo koeficientu .

Taip pat prasilenkimo erdvę neretai sumažina važiuojamoje dalyje ar kelkraštyje stovinčios transporto priemonės, einantys pėstieji ir pan. Todėl, jei tai įmanoma, reikėtų stengtis išvengti prasilenkimų tokiuose ruožuose. Prasilenkiant būtina atsižvelgti į transporto priemonių dinaminius gabaritus, be to, važiuojant dideliu greičiu, priešais transporto priemones susidaro galingos stumiamo oro bangos, kurios stumia oro srautus į abi puses nuo transporto priemones.

Lenkimas

Kelių eismo taisyklės sako, kad lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Tai vienas pavojingiausių manevrų kelyje ir todėl reikia besąlygiškai vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kelių eismo taisyklės sako, kad prieš pradedant lenkti yra būtina įsitikinti, kad:

  • nė vienas iš paskui važiuojančių vairuotojų, kuriam gali būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;
  • transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas neparodė kairiojo posūkio signalo;
  • lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Lenkimą galima suskirstyti etapais. Pirmieji trys etapai labiau susiję su vairuoto psichofiziologija. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai apžvelgiamas. Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės tokio ruožo matomumas bus ribotas . Šiuo atveju Jūsų automobilio per galinio vaizdo veidrodėlius gali nebematyti ir lenkiamojo automobilio vairuotojas. Reikia priminti ir tai, kad kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. greičio negalima viryti ir lenkiant transporto priemones ir todėl laikoma, kad optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse. Įvertinus šią situaciją, galima saugiai pradėti lenkti. Baigus lenkti negalima staigia grįžti į savo eismo juostą. Tik pamačius aplenktąjį automobilį per galinio vaizdo veidrodėlį, galima saugiai tai atlikti.

Važiavimas per sankryžas ir pėsčiųjų perėjas

Dažniausiai pasitaikančios autoavarijos- transporto priemonių susidūrimai (važiavimo eiliškumo nesilaikymas) ir užvažiavimai ant pėsčiųjų.

Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuoti transporto priemonės yra sudėtinga dėl to, kad vairuotojas čia privalo vienu metu stebėti daug objektų, kurių daugelis gali kelti pavojų, juos suvokti ir priimti teisingiausią sprendimą. Tai – ženklai, šviesoforai, ženklinimas, transporto priemonės, pėstieji, įvairios kliūtys. Tokiomis sąlygomis greitai ir teisingai įvertinti situaciją tampa sunkiau, pailgėja vairuotojo reakcijos ir sprendimų priėmimo laikas.

Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas. Jose gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Kartais dėl vietos stokos sankryžose esti sunkiau manevruoti ar prasilenkti didesnių gabaritų transporto priemonėms.

Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos . Čia dažniausiai suklysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Taip dažniausiai atsitinka dėl blogo matomumo, nepakankamos informacijos apie situaciją sankryžos prieigose ir skubotai priimto sprendimo važiuoti per sankryžą. Svarbu įvertinti visas sąlygas. Nepakanka pasitikėti, būtina dar ir pasitikrinti. Dažniausia avarijos priežastis- neatidumas tokiose sankryžose. Jeigu jums kilo klausimas: važiuoti ar nevažiuoti, spėsiu ar nespėsiu- niekada nevažiuokite, o pradėkite viską iš pradžių.

Papraščiau yra važiuoti per reguliuojamas sankryžas. Tačiau ir jose gali susidaryti pavojinga situacija ir dažniausiai dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Taisyklėse yra aiškiai pasakyta, kad draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Tai reiškia, kad ir degant leidžiamajam šviesoforo signalui, negalima įvažiuoti į sankryžą. Nedrausmingi vairuotojai dažnai pradeda važiuoti vos tik užsidegus geltonam…

Sankryžoje gali susidaryti transporto kamščiai, kai kurie eismo dalyviai gali nespėti užbaigti judėjimo numatyta kryptimi esant leidžiamam šviesoforo signalui ir pan. Atsižvelgiant į tai, per sankryžą reikia važiuoti atsargiai, pasirenkant saugų. važiavimo greitį net ir tuo atveju, kai yra leidžiamas šviesoforo arba reguliuotojo signalas.

Dažnai autoavarijose įvyksta pėsčiųjų sužalojimai. Pagrindines priežastis galima suskirstyti sąlyginai į: “netyčines” ir “tyčines”. “Netyčinės” įvyksta tada, kai eismo dalyviai neatidžiai vertina eismo situaciją: neįvertina automobilių ar pėsčiųjų pasirodymo, važiuojančių dviračių, žaidžiančių vaikų ir t.t.

“Tyčinės” priežastys yra susijusios su grubiais eismo taisyklių pažeidimai: ėjimas ne per pėsčiųjų perėjas, degant draudžiamajam šviesoforo signalui, išbėgimas už stovinčios transporto priemonės, pėsčiųjų nepraleidimas per pėsčiųjų perėjas ir t.t.

Pasaulyje jau seniai atliekami eismo saugumo tyrimai. Atlikti tyrimai parodė, kad eismo saugumui įtaką daro automobilio sandara, vairuotojo amžius, aplinka, kelias, t.y. VAKA sistema. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija 1958 m. Ženevoje priėmė Mechaninių transporto priemonių taisykles, kurios yra privalomos jas įteisinusioms šalims. Šiose taisyklėse nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai. Pasaulyje pasyviojo saugumo priemones pirmieji įdiegė Švedijos automobilių koncerno Volvo konstruktoriai. 1959 m. automobilyje Volvo Amazon (PV544) įrengti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. Tai pirmasis automobilis pasaulyje su standartinio fiksavimo saugos diržais. Po 10 metų “Volvo 140″ serijos automobiliuose buvo įrengta: priekinių sėdynių galvos atramos, saugos diržai trims užpakalinės sėdynės keleiviams ir užpakalinio automobilio stiklo apšildymas.

1970 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė ESV projektą, kurio pasekoje šios šalies automobilių gamintojai skyrė pagrindinį dėmesį automobilio saugumui. 1972 m. Volvo koncernas įkūrė savo techninį centrą, kuriame atlikdavo saugumo, triukšmo ir išmetamųjų deginių tyrimus. Tais pačiais metais Volvo pristatė eksperimentinį saugų automobilį (ESC), kuriame buvo tokių naujovių: stabdžių antiblokavimosi sistema, oro pagalvės ir teleskopiniai buferiai. 1973 m. pagal Jungtinių Amerikos Valstijų standartus Europos automobilių gamintojai pradėjo gaminti didesnius smūgį sugeriančius buferius ir automobilius su mažesnio skersmens vairu. Volvo gamintojai pirmieji pasaulyje 1986 m. įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes. Pirmasis pasaulyje automobilis su šoninėmis oro pagalvėmis ir šoninio smūgio apsaugos sistema pagamintas 1994 m., tai – Volvo 850.

Šiuo metu automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo (pvz., ABS-stabdžių antiblokavimosi sistema, DSTC-dinaminio stabilumo ir traukos sistema, EBD-elektroninė stabdžių slėgio paskirstymo sistema ir kt.) ir pasyviojo (pvz., priekinės ir šoninės oro pagalvės, energiją absorbuojantis kėbulas, durelių apsaugos, inerciniai saugos diržai ir kt. ) automobilių saugumo priemones.

Visi lengvųjų automobilių gamintojai prieš pradėdami masinę savo modelių gamybą juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Beveik visi pasyviojo saugumo bandymai (daugelyje pasaulio šalių vadinami – crash test) atliekami gamintojų laboratorijose. Tokias laboratorijas turi: Audi, VW, Volvo, Toyota, Renault, BMW ir kiti gamintojai. Kiekvienas automobilio modelis vertinamas saugumo požiūriu būsimam vairuotojui ir keleiviams. Bandymų metu vietoje realaus vairuotojo ir keleivių naudojami manekenai. Po tokių eksperimentų atsirado šoninės oro saugos pagalvės bei saugos užuolaidos, naujos deformacijos zonos, sugeriančios pavojingiausią šoninio smūgio energiją.

Automobiliai bandomi priekinio, šoninio, galinio susidūrimo testais. Kliūtimi testų metu paprastai būna ne realus automobilis, bet papildomas įrenginys. Šie testai įgalina gamintojus pasitikrinti ar jų pagamintas automobilis yra saugus vairuotojui ir keleiviams, tačiau jie negali atsakyti į klausimą ar šis automobilis yra nepavojingas kitiems eismo dalyviams (pvz. mažesniems automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems). Pastaraisiais metais automobiliai buvo pradėti bandyti ar jie pavojingi susidūrimo metu pėstiesiems.

Pasaulyje transporto tyrimų laboratorijos 1980 metais pradėjo sistemingą tyrimų programą. Didesni automobiliai susidūrimų metu kelia žymiai didesnę grėsmę “mažesniems” eismo dalyviams nei savo vairuotojui ar keleiviams. Vairuotojas ir keleiviai, esantys jo viduje, yra pakankamai saugūs, nes tokių automobilių didesnė masė, tvirtesnė rėmo ir kabinos konstrukcija.

Pasaulyje masinės gamybos automobilius pasyviojo saugumo atžvilgiu išbando ir vertina nepriklausoma organizacija Euro – NCAP (Europos naujų automobilių patikrinimo programa – European New Car Assessment Programme) kartu su Tarptautine automobilių federacija, Automobilių asociacija, Didžiosios Britanijos Karališkuoju automobilių klubu ir kt. Automobilių modeliai bandomi ir vertinami priekinio, šoninio ir galinio susidūrimo testais (“crash test”).

Susidūrimų testų metu vertinamas tik mašinos atsparumas priešpriešiniam smūgiui, kai 64 km/h greičiu važiuojantis automobilis priekiu (sutapimas – 40 %) trenkiasi į metro pločio nejudančią kliūtį. Antroje bandymo dalyje į stovintį automobilį iš šono įvažiuojanti speciali 1,5 metro pločio ir pusės metro ilgio, toną sverianti platforma turi pataikyti į vairuotojo dureles. Automobilio pasyvusis saugumas išanalizavus visą kompiuterių ir vaizdo kamerų surinktą informaciją, vertinamas pagal keturių žvaigždučių sistemą.

Nuo 2000 metų Euro – NCAP įvedė naują privalomą bandymą visiems testuojamiems automobiliams. Jis turėtų padėti kuriant saugesnius automobilius. Testo esmė – automobilis tvirtinamas ant specialios judančios platformos, kuri judėdama

29 km/h greičiu, vairuotojo durelėmis rėžiasi į plieninį stulpą. Jei šio smūgio metu sėkmingai suveikia visos pasyviojo saugumo sistemos (ankstesnių bandymų metu šoninis smūgis tekdavo žemiau automobilio langų, todėl nepavykdavo įvertinti visų konstruktorių numatytų apsaugos priemonių), o prie vairo sėdinčio manekeno galva nepatiria didelių sužalojimų, automobilis gauna papildomų balų. Šis įvertinimas atsispindės penktojoje žvaigždutėje.

Visi šie testai atliekami ne realiomis sąlygomis, bet laboratorijose naudojant papildomus įrenginius (imituojančius priešpriešinį automobilį), manekenus (imituojančius vairuotoją ir keleivius) ir kt. Šių bandymų rezultatas – išvada, kad automobilis saugus arba nesaugus jame esantiems vairuotojui ir keleiviams . Išsivysčiusiose šalyse, kur automobilių eismo saugumui skiriamas pakankamas dėmesys, naudojami vis nauji automobilių pasyviojo saugumo tyrimai.

PRAKTINIAI PATARIMAI

Sureguliuokite savo automobilio sėdynę taip, kad pasiektumėte visus valdymo įrenginius lengvai ir patogiai.

Rankos ant vairo turi gulėti lengvai, be įtampos.

Jūs turite gerai matyti kelią prieš save.

  • Niekada nebandykite reguliuoti vairo kolonėlės padėties važiuojančiame automobilyje.

Sėdynės reguliavimas prasideda nuo nugarėlės reguliavimo.

  • Sureguliavę sėdynę patikrinkite, ar ji patikimai užfiksuota.

Atidžiai sureguliuokite galvos atlošus sėdynėse, kiek galima arčiau pakaušio.

  • Sustoję visada įjunkite stovėjimo stabdį.
  • Atsiminkite, kad būtina ne paprastai žvilgčioti į veidrodėlius, bet ir reaguoti į pasikeitusią situaciją.

Veidrodėliai paprastai vaizdą sumažina.

Net jei Jūs pažiūrėjote į veidrodį, nepamirškite pažiūrėti per kairįjį petį.

  • Negalvokite, kad įjungę posūkio signalą Jūs jau galite sukti. Tai labai pavojinga !

Jūs susipažinote su automobilio valdymo įrenginiais ir kaip teisingas jų valdymas turi įtakos saugiam eismui.

Bus daugiau…

Skaityti

ByVairavimo kursai

Vairavimo instruktorius Vilniuje

Vairavimo instruktorius Vilniuje

Vairavimo instruktorius Vilniuje. Profesionalus A, A2, B, BE kategorijų vairuotojų rengimas, papildomos vairavimo pamokos.  Vairavimo instruktoriai dirba klientui patogiu metu. Susitarus dirba savaitgaliais ir valandomis po darbo.

Geriausias vairavimo instruktorius. Vairavimo instruktorius Vilniuje

Vairavimo instruktorius Vilniuje A, A2, A1 kategorija

Praktinio vairavimo profesionaliai moko patyrę, aukštos kvalifikacijos, kantrūs,  nestokojantys entuziazmo, turintys humoro jausmą, vairavimo instruktoriai. Vairavimo instruktoriai nuolat tobulina vairavimo mokymo žinias, patys tobulina vairavimo įgūdžius saugaus vairavimo mokymuose, bei sporto varžybose.

Vairavimo kursai eksternu B kategorija. Vairavimo instruktorius Vilniuje

Vairavimo instruktorius Vilniuje B kategorija

Kiekvienas mokyklos vairavimo instruktorius turi galiojantį leidimą dirbti vairavimo instruktoriumi, yra išklausę specialius kursus ir išlaikę egzaminus VĮ „Regitra“ (KET testai), VKTĮ (Bendros žinios). Vairavimo instruktorius privalo pastoviai tobulinti teorines bei praktinio vairavimo žinias, lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus, savarankiškai domėtis pažangiomis naujovėmis vairavimo mokymo srityje.

Automokykla kaina

Vairavimo instruktorius Vilniuje BE kategorija

Vairavimo instruktoriai dalyvavo (pastoviai dalyvauja) ne vienuose mokymuose, skirtuose tobulinti, mokyti kitus vairuotojus ekonominio vairavimo, dalinosi patirtimi su  ES šalių bei kitų šalių vairavimo mokymo specialistais.

Savo darbe vairavimo instruktoriai puikiai taiko sportinio vairavimo ir įvairių seminarų bei mokymų patirtį mokant vairuoti mokinius normaliomis ir ekstremaliomis eismo sąlygomis. Pataria, kaip tobulinti vairavimo įgūdžius jau išlaikius vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“. Mūsų mokiniai gali kreiptis konsultacijos eismo įvykio klausimais, automobilio gedimo klausimais ir tt jau išlaikę egzaminus ir dalyvaujantys eisme.

Kvalifikuotas ir patyręs vairavimo instruktorius – kokybiška, greita ir sutaupyta!

Vairavimo instruktorius Vilniuje

Siūlome papildomas vairavimo pamokas su kvalifikuotais ir patyrusiais vairavimo instruktoriais:

Vairavimo instruktorius Vilniuje Darius vairuoja automobilį nuo 12 metų (autosportas), jaunas, komunikabilus, kantrus, mandagus vairavimo instruktorius, aukšto lygio specialistas. Išsilavinimas aukštasis. Specializuojasi A, A2, B, BE kategorijų vairuotojų mokyme, papildomos vairavimo pamokos (išankstinis susitarimas). Papildoma patirtis autospotras, „Ralio“ varžybos, apdovanojimai. Mokymo technikos parkas: B kategorija Ford Focus (+Regitra+), A kategorija Yamacha XJ6, FZ6, BE kategorija KIA Sorento + priekaba.

Tel. Nr:  +37065694776

Vairavimo instruktorius Vilniuje Alvydas vairavimo stažas daugiau nei 20 m., energingas, mandagiai reiklus ir per trumpiausią laiką pasiekiantis rezultatą, džiaugiasi kartu su mokiniais puikiais rezultatais: „egzaminas išlaikytas iš pirmo karto“. Išsilavinimas aukštasis. Papildoma patirtis saugaus vairavimo varžybose, vaikų vairavimo mokymo srityje ir ekonominio vairavimo srityje. Specializuojasi A, A2, BE kategorijų vairuotojų mokyme. Gali dirbti ir su B kategorijos mokiniais. Mokymo technikos parkas: A kategorija Yamaha XJ6, FZ6, A2 kategorija SUZUKI 500, A1 kategorija REX  ir Yamaha 125, BE kategorija KIA Sorento + priekaba, B kategorija Ford Focus (+Regitra+), Hyundai i30 .

Tel. Nr.: +37065877771

Visada laukiame žinutės arba skambučio. Nemokamos konsultacijos vairavimo mokymo srityje telefonu +37065877771 .

Autoservisas VilniujeVisiems mūsų mokiniams išlaikius vairavimo egzaminus, gavus vairuotojo pažymėjimą bei įsigijus automobilį aktualu gera automobilio priežiūra ir savalaikis remontas. Čia mes irgi galime padėti. Mūsų mokiniams automobilio važiuoklės apžiūra ir gedimų diagnostika „AUTOKLASĖS“ automobilių servise nemokama. Jums remontuojant savo ar šeimos nario automobilį, pas mus, taikysime nuolaidas.

Jums su mumis, automobilių srityje, tikrai pakeliui…


Geriausias vairavimo instruktorius Vilniuje

ByVairavimo kursai

Papildomos vairavimo pamokos

Papildomos vairavimo pamokos Jums

Papildomos vairavimo pamokos su profesionaliais ir savo darbą mylinčiais instruktoriais. Papildomas vairavimo pamokas gali užsakyti mūsų mokiniai, kitų mokyklų mokiniai, norintys perlaikyti vairuotojo pažymėjimą ir asmenys jau turintys vairuotojo pažymėjimus ir norintys tobulinti vairavimo įgūdžius.

Siekiantiems išlaikyti vairavimo egzaminus VĮ „Regitra“ padedame suprasti ir išmokti parkavimosi pratimus aikštelėje, vairavimo egzamino subtilybes važiuojant Regitros maršrutais. Aptariame vairavimo egzamino reikalavimus.

Skaitykite plačiau… Skaityti

ByVairavimo kursai

Savisaugos instinktas

Priešas. Savisaugos instinktas

Savisaugos instinktas

Savisaugos instinktas visada verčia veikti automatiškai. Mes taip sukurti kad negalime sąmoningai kontroliuoti jo veikimo. Pavyzdžiui, mes negalime sulaikyti mirksėjimo, kai kas nors netikėtai patenka į mūsų regėjimo lauką. Vis dėlto, savisaugos instinkto pasireiškimas (SIP) ne visada naudingas, o dažnai net kenksmingas. Pavyzdžiui, žmogus gali sustingti (dar vienas SIP), arba pradėti elgtis neadekvačiai. Kartą aš tapau tokios situacijos liudininku. Lenktyninkas nukrito devintame Riverside Raceway trasos posūkyje. Šitoje vietoje posūkis profiliuotas (t.y. jo išorinė dalis yra aukščiau vidinės, kaip velotreke) ir išilgai išorinės dalies eina 5 pėdų aukščio sienelė. Lenktyninkas nukrito vidinėje dalyje, per 10 pėdų nuo vejos. Pašokęs, jis metėsi per visą trasą, kuria važiavo kiti lenktyninkai. Jam tuo metu atrodė kad taip saugiau.

Skaityti

ByVairavimo kursai

KET testai internetu

KET testai internetu turint prisijungimo kodą. KET testus galite spręsti ir telefone. Nusipirkite kodą ir KET testus spręskite visur. Išbandykite nemokamą demo versiją…

Norite įsigyti prisijungimo kodą, ar prisijungti ir mokytis? Plačiau…

ByVairavimo kursai

Vairavimo kursai eksternu Vilniuje

Vairavimo kursai eksternu Vilniuje puikiomis sąlygomis, jokių papildomų mokesčių. Į kainą viskas įskaičiuota. A, A2, A1 eksternu | B kategorija eksternu | BE kategorija eksternu

Plačiau skaitykite čia. . . Skaityti

ByVairavimo kursai

Vairavimo mokyklos

Vairavimo mokyklos

Vairavimo mokyklos Vilniuje. Ruošiame A, B, BE transporto priemonių vairuotojus.

A eksternu

Vairavimo mokyklos | A kategorijos kursai

Vairavimo mokyklos B kategorija

ByVairavimo kursai

Registruotis

Registruotis į vairavimo kursus galite internetu. Užpildykite žemiau esančią formą, pastabose nurodykite papildomus pageidavimus ir klausimus. Atsakysime per kuo trumpesnį laiką. Jeigu turite skubių klausimų skambinkite tel. nr.: +370 658 77771 (Alvydas) mielai atsakysiu 🙂 Skaityti

ByVairavimo kursai

B kategorijos kursų Akcija !

 B kategorijos kursų Akcija

Akcijos vairavimo kursai

Vairavimo mokymas. Akcija…

Vasaros akcija B kategorijos kursams EKSTERNU ir Grupėje.

Jokių paslėptų mokėjimų! Keičiame 490 Eur kainą

Kviečiame mokytis B, BE kategorijų kursuose GRUPĖJE.

  • Kaina430 Eur mokant visą sumą sutarties sudarymo metu (skaičius ribotas);
  • Kaina450 Eur mokant dalimis.

Teorijos paskaitas veda patyręs saugaus eismo ekspertas, saugaus eismo laidų vedėjas ir žurnalistas, ekstremalaus vairavimo instruktorius. Vairavimo instruktoriai – puikiai žinantys savo darbą, mandagūs, kantrūs, autosporto dalyviai, saugaus vairavimo ir ekovairavimo specialistai
AKCIJA!!! ir norintiems mokytis EKSTERNU B, BE kategorijas

ByVairavimo kursai

Savisaugos instinktas (motociklas)

Savisaugos instinktas

Savisaugos instinktas visada verčia veikti automatiškai. Mes taip sukurti kad negalime sąmoningai kontroliuoti jo veikimo. Pavyzdžiui, mes negalime sulaikyti mirksėjimo, kai kas nors netikėtai patenka į mūsų regėjimo lauką. Vis dėlto, savisaugos instinkto pasireiškimas (SIP) ne visada naudingas, o dažnai net kenksmingas. Pavyzdžiui, žmogus gali sustingti (dar vienas SIP), arba pradėti elgtis neadekvačiai. Kartą aš tapau tokios situacijos liudininku. Lenktyninkas nukrito devintame Riverside Raceway trasos posūkyje. Šitoje vietoje posūkis profiliuotas (t.y. jo išorinė dalis yra aukščiau vidinės, kaip velotreke) ir išilgai išorinės dalies eina 5 pėdų aukščio sienelė. Lenktyninkas nukrito vidinėje dalyje, per 10 pėdų nuo vejos. Pašokęs, jis metėsi per visą trasą, kuria važiavo kiti lenktyninkai. Jam tuo metu atrodė kad taip saugiau.

Savisaugos įrenginiai

Dauguma lenktynių įrenginių padaryti atsižvelgiant į SIPus. Pavyzdžiui, lenktyninių pirštinių audinys delno pusėje yra tvirtesnis, nes žmogus krisdamas ištiesia rankas pirmyn – tai klasikinis SIPas. ABS – ne kas kita kaip technologinis įtaisas, padedantis įveikti staigų ir stiprų stabdymą, dar vieną SIPą. „Lipnesnės“ padangos padeda sumažinti staigaus motociklo pakreipimo posūkyje ar per stipraus stabdymo pasekmes.

Savisaugos klaidos

Vėliau ar anksčiau, kiekvieną iš mūsų SIPai priveda prie avarijos. Bet pati svarbiausia problema, kad jie yra pagrindinė arba antrinė VISŲ vairavimo klaidų priežastis. Iš tikro, jie griauna vairavimą. Motociklininkams tai labai teisinga. SIPai visiškai pakeičia vairuotojo veiksmus. Pažvelkime, į tokį paplitusį SIPą kaip greičio sumažinimas/padidinimas posūkio metu. Mano apklausti 8000 vairuotojų pasakė, kad nė vienas iš jų nesiruošia sumažinti greičio posūkyje, dar daugiau, visi jie ruošiasi jį padidinti. Bet SIPas priverčia juos persigalvoti. Greičio sumažinimas posūkyje – tai SIP nr. 1. Tyrimai rodo kad šis SIP vyksta visada kai tik nuspaustas mygtukas „Panika“.

Mygtukas pasispaudžia dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui:

  • „važiuoju per greitai“
  • „per plačiai įvažiavau į posūkį“
  • „per daug palenkiau motociklą“
  • „atrodo kad kelias slidus“

Kelio nelygumai, kiti eismo dalyviai taip pat verčia vairuotoją sumažinti greitį. Vairuotojas paprastai supranta, kad neverta lėtinti, iškart kai tik jis tai padaro (pažystama, ar ne?), kas dar kartą įrodo kad savisaugos instinktas nekontroliuojamas.

SIPai visų pirma veikia rankas, tuo pačiu įtakodami vairavimą, stabdymą, gazo reguliavimą ir kitų valdymo įtaisų esančių ant vairo valdymą.

SIPai

Priešas stiprus, bet jo nėra daug:

  • greičio numetimas
  • vairo suspaudimas
  • regėjimo lauko susiaurėjimas arba bėgiojančios akys
  • dėmesio sutelkimas ties vienu objektu
  • vairavimas link objekto ties kuriuo sutelktas dėmesys
  • vairavimo nebuvimas arba neefektyvus (lėtas arba per ankstyvas) vairavimas
  • stabdymo klaidos (per silpnas arba per stiprus stabdymas)

A kategorija

Kiekvienas iš mūsų susiduria su šiais SIPais. Ar galime mes juos valdyti? Paimkime, pavyzdžiui, vairo suspaudimą. Jūs pastebite, kad įsikibote į vairą iš visų jėgų po to, kai tai įvyko, ar tai darote sąmoningai? Ar jums pasitaikė specialiai susiaurinti regėjimo lauką ar prisiversti sufokusuoti dėmesį tiek kuo nors vienu? Ar norėjote užblokuoti ratą stabdydami?

Taigi, dėl tikro ar menamo pavojaus, mūsų kūnas pradeda veikti be mūsų valios, bandydamas sumažinti ar išvengti sužeidimų. Bet nė vienas iš SIPų neatitinka nei motociklo konstrukcijos, nei vairavimo veiksmų. Kitame skyriuje mes išmoksime juos įveikti.

Puiku, kai priešas pagaliau pavadintas vardu. Galbūt dabar vairuotojas sugebės nepasiduoti SIPams, o užgniaužti juos vos prasidėjusius, kol jie dar nesukėlė nemalonumų. Turiu prisipažinti kad ir man būna SIPų, net po 13 metų vairavimo. Kaip velniukas iš dėžutės jie iššoka man iš už peties. Pabandykite ir Jūs pakovoti su jais…

 

ByVairavimo kursai

D1 kategorijos kursai

D1 kategorija, D1 kategorijos kursai, D1 kategorijos vairavimo mokykla, D1 vairavimo pamokos

ByVairavimo kursai

B kategorijos kursai

B kategorija Vilniuje

B kategorijos vairavimo kursai

Automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo (šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.

Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 18 metų. Pradėti mokytis vairavimo mokykloje galima nuo 17 m.
“B” kategorija (mokinantis su grupe) – 400 Eur (Automatinė + 30 Eur) AKCIJA !!! – 350 Eur
  • Teorinis mokymas  KET kompiuterinės programos;
  • Praktinis vairavimas 30 ak. val. su kuru;
  • Įvairi metodinė medžiaga;
  • Dokumentų tvarkymas;
  • Galimybė pasirinkti norimą automobilį;
  • Mokykliniai egzaminai (teorija ir praktinis vairavimas);
  • Vairavimo mokymo aikštelė.
“B” kategorija (teoriją ruošiantis savarankiškai) – 360 EUR  AKCIJA !!! B kategorija eksternu dabar tik 310 Eur
  • Praktinis vairavimas 30 ak. val. su kuru;
  • KET kompiuterinės programos;
  • Įvairi metodinė medžiaga;
  • Dokumentų tvarkymas;
  • Galimybė pasirinkti norimą automobilį;
  • Mokyklinis egzaminas (praktinis vairavimas);
  • Vairavimo mokymo aikštelė.
 Už B kategorijos kursus galima mokėti dalimis  

Registracija. Vairavimo mokykla "Autoklasė"

  • Dėkojame, kad domitės mūsų paslaugomis. Su Jumis susisieksime artimiausiu metu. Jei turite skubių klausimų ir reikalinga konsultacija, skambinkite:

    Tel. Nr.: +37064077701     Tomas

     
 

Patvirtinkite, kad ne robotas.

ByVairavimo kursai

A kategorijos kursai

A kategorija – triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai;

A kategorijaA kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų;

Vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1A2 kategorijų transporto priemones

A kategorija vairavimo mokykloje

Minimalus amžius nuo kurio leidžiama įgyti A kategoriją – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų.

A kategorijos vairavimo kursai

REGISTRACIJA Į KURSUS
Užsiregistruoti galite šiais būdais:
  • Telefonu;
  • Elektroniniu paštu;
  • Skyrelyje „Registracija“
  • Atvykdami į vairavimo mokyklą.
DOKUMENTAI
Atvykdami į vairavimo mokyklą su savimi turėkite:
  • Asmens tapatybės kortelę arba pasą;
  • Piniginį įnašą nuo 200 Lt;
  • 1 nuotrauką (3×4);
  • Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.
TEORIJOS MOKYMAS
Teorijos kursas
  • Teorijos mokymo kurso trukmė – 40 mokymo valandų;
  • Kursai trunka apie 5 savaites;
  • Organizuojami pirmosios pagalbos kursai;
  • Išklausius teorijos mokymo kursą, laikoma galutinė įskaita.
PRAKTINIO VAIRAVIMO MOKYMAS
Praktinio vairavimo kursas:
  • Vairavimo mokymo kurso trukmė – 10 mokymo valandų;
  • 5 praktinio vairavimo pamokos;
  • Paskutinę praktinio vairavimo pamoką laikoma galutinė įskaita.
EGZAMINAI VĮ „REGITRA“
Išlaikius teorijos ir praktinio vairavimo įgūdžių galutines įskaitas:
  • Išduodamas kursų baigimo liudijimas;
  • Teorijos egzamino kaina VĮ „Regitra“ – 35 Lt;
  • Praktikos egzaminui VĮ „Regitra“ galima registruotis tik išlaikius teorijos egzaminą;
  • Praktinio vairavimo egzamino kaina – 111 Lt; su savo arba vairavimo mokyklos motociklu – 82.50 Lt.
Eil.Nr. Kategorija Kategorijos apibūdinimas
 1.  amAM Mopedai ir lengvieji keturračiai. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 15 metų.
 2.  A kategorijaA1 Motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125  cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 16 metų.
 3.  A kategorijaA2 Motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 18 metų.
 4.  A kategorijaA Triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų.
ByVairavimo kursai

AM kategorijos kursai

AM kategorijos kursai

Greita užklausa

 

Patikrinimas ar tai ne robotas

ByVairavimo kursai

Vairavimo mokymo aikštelė

Vairavimo mokymo aikštelė

Pramonės g. 141 vykstant iš: Skaityti

1