Ar galima atsikratyti tokio SIPo kaip gazo pridėjimas/numetimas? Kas vyksta su motociklu dėl tokios paplitusios klaidos? Kokie motociklo konstrukciniai ypatumai prieštarauja šiam SIPui. Kas leis jo atsikratyti? Ką laimi vairuotojas, išmokęs kovoti su šiuo SIPu? Atsakymus į šiuos klausimus jūs rasite sekančiuose penkiuose skyriuose.

Gazo valdymas – labai subtilus reikalas, su savo taisyklėmis ir standartais. Gazo valdymo būdai tiesiogiai priklauso nuo jūsų motociklo konstrukcinių ypatumų ir leidžia jam veikti maksimaliai efektyviai. Konstrukcinių ypatumų suvokimas ir jų sąveika su vairavimo maniera – pirmas žingsnis kovoje su SIPais, trukdančiais vairuotojui.

Įveikiant posūkius svarbiausia, kuo rūpinasi lenktyninkas, tai padangų sukibimas su kelio danga. Pažiūrėkime į kontakto atspaudus ir suprasime koks idealus svorio pasiskirstymas posūkyje. Grubiai, 40% svorio turi tekti priekiniam ratui 60% – galiniam. Lenktyninių motociklų galiniam ratui tenka iki 70% svorio, nes jie patiria didelį pagreitėjimą. Priklausomai nuo motociklo modelio, santykis 40 / 60 gali truputį keistis. Vairuotojo užduotis palaikyti idealų svorio santykį virtuoziškai naudojant gazą. Kaip tai pasiekti?

Svorio pasiskirstymas posūkyje atitinka kontakto atspaudų plotui – apytiksliai 40% priekyje ir 60% gale. Jūs galite reguliuoti pasiskirstymą naudodami gazą.

Daugumos aparatų svorio pasiskirstymas stovint arba judant tiesiai ir tolygiai yra 50 / 50 (±5%). Tokiu būdų reikia perkelti nuo 10 iki 20 % svorio iš priekio į galą. Reiškia reikia motociklui suteikti pagreitį nuo 0.1 iki 0.2 g. Tam reikia pakelti apsukas nuo 4000 iki 6000 penkta pavara (kalba eina apie aparatus ne mažiau nei 600 kubikų). Ne itin didelis pagreitis, bet to užtenka.

Dažnai vairuotojas negali pasakyti kiek jis padidino apsukas, beje, kaip taisyklė, klysta į mažesnę pusę. Rezultate motociklas arba ištiesina trajektoriją posūkyje, arba pradeda slysti šonu, ir čia vairuotojas padaro dar vieną klaida – numeta gazą.

Kai tik jūs pradėjote didinti greitį, jūs jį turite didinti tolygiai, švelniai ir pastoviai iki pat posūkio pabaigos.

Kai tik lenktyninkas pasiekė idealų svorio pasiskirstymą (t.y. perstūmė 10-20% svorio iš priekio į galą) bet kokie svorio pasiskirstymo pakeitimai sumažina padangų sukibimą su keliu. Kai tik motociklas palenktas posūkiui, bet kokie svorio pasiskirstymo pakitimai – vienkartiniai (pavyzdžiui, kelio lūžyje, kuris veikia iškart abu ratus) ar pasikartojantys (gazo padidinimas/numetimas, svorio perkėlimas pirmyn/atgal) – pakeičia idealų sistemos padangos/motociklas svorio pasiskirstymą.

Norint sėkmingai naudotis taisykle nr 1, vairuotojas turi suprasti ir jausti motociklo poreikius. Vairuotojas nepagerina motociklo, jis tik padeda jam veikti teisingai.

Akivaizdu, kad pavėlavimai, trukdžiai, gazo padidinimas/numetimas apsunkina idealo pasiekimą. Tame ir slepiasi SIPo nr 1 žala – jis nedelsiant sumažina motociklo sukibimą su keliu. Kuo greičiau jūs važiuojate, tuo stipresnis efektas. Svorio pasiskirstymo 40/60 pasiekimas – pagrindinis jūsų visų veiksmų su gazu tikslas. Taisyklė nr. 1 kovoja su SIPu nr. 1.

Net jei jūs ir nenuslysite su motociklu dėl neteisingo gazo naudojimo posūkyje, jūs prarasite laiką. Vidutinio greičio posūkiuose (40-80 mph) kiekvienas gazo padidinimas/numetimas/padidinimas kainuoja jums 0.1 sekundės (arba motociklo ilgį jei kalbant apie atstumą), jei jūs geras lenktyninkas. Kiti praranda dar daugiau. Greituose posūkiuose laiko praradimas padidėja, nes oro pasipriešinimas sulėtina motociklą.

SIP nr. 1 – pats svarbiausias SIP. Vairavimas gatvėje nejautrus SIPui nr. 1. Vairuotojui formuojasi klaidinga nuomonė, kad jis gali sau leisti numesti greitį posūkyje. Deja, reikia suprasti, kad taisyklė nr. 1 veikia beveik visada, esant bet kokiam greičiui, ji teisinga 99% posūkių ir kelio sąlygų. Išimtys retos – ilgi nusileidimai, posūkiai su mažėjančiu spinduliu, posūkiai su neigiamu profiliu (atvirkščias velotrekas) ir posūkiai su nelygumais per vidurį. Bet net ir tada nemažinkite gazo, tiesiog kuriam laikui nustokite jį didinti.

Sakykime, jūs įvažiavote į posūkį ir staiga supratote kad kelio danga slidi. Jei numesite gazą, jūs perkelsite 70-80% svorio ant priekinio rato , kuris pagal konstrukciją gali laikyti tik 35-40%. Žinoma, gazo padidinimas negarantuoja jums nemalonumų išvengimą. Bet paklauskite savęs, kuriuo atveju tikimybė kristi didesnė? Įsivaizduokite dar didesnę klaidą – priekinio stabdžio panaudojimą slidžiame posūkyje. Akivaizdu, kad tokiu atveju kritimas neišvengiamas. Bet juk sumažindami greitį jūs einate ta kryptimi!

Ir taip, atrodo, sena lenktyninkų taisyklė „Abejoji? Gazuok!“ turi teisę egzistuoti.

Puikus pavyzdys – įvykis su Dagu Čandleriu Sears Point Raceway trasoje 1989 metais. Jis tada vairavo savo 750 kubikų supersport motociklą sausoje trasoje. Jo galinė padanga buvo tiek susidėvėjusi, kad motociklas pradėdavo slysti numetus gazą. Vienu momentu jo galinis ratas taip pradėjo slysti, kad paliko 30 pėdų gumos pėdsaką ant asfalto. Jei Dugas būtų numetęs gazą heisaido nebūtų pavykę išvengti. Bet krosinė patirtis pasakė jam kad reikia gazuoti. Dugas pasuko gazą, tai sukėlė voblingą, bet galų gale motociklas išsilygino, Dugas liko ant motociklo ir pirmoje vietoje. Gazo padidinimas buvo vienintelis sprendimas. O ką padarytumėte jūs?

Kas yra SIPas nr. 1?

Koks yra teisingas darbas su gazu?

Ar atitinka jis konstrukcinius motociklo ypatumus?

Kaip dažnai jūsų dešinė ranka uždaro gazą be leidimo?

Kadangi kiekvienas motociklas turi savo ypatybių, svarbu išmokti pajusti jo elgesį posūkyje. Šis skyrius padės jus išmokti teisingai paskirstyti svorį. Kartais norisi pasukti iki galo, man taip pat, bet laimi tas, kas naudojasi knygos patarimais. Juk SIPas nr. 1 kainuoja jums ne tik laiką rate, bet gali kainuoti ir vietą ligoninėje.